Įkvėptas klasikinių harmonijos principų ir kuriamas kaip ultramoderni grynoji skulptūrinė konstrukcija. Prisimenama renesansinė Vilniaus arkadų tradicija, botanikos sodo kaimynystė ir beamžė, geometrinė apskritimo švara. Botanika - mokslas, tiriantis augalų sandarą ir formą gamtoje, - tampa metafora, paskatinusia mąstyti kultūrinį-architektūrinį karkasą bei jo santykį su gamta. MINTIS Konstrukcijos pagrindinė mintis - "T" standumo briauna naudojama ne po tiltu, o virš jo. Tokiu būdu išgaunamas tilto vizualinis lengvumas plačiose panoramose. Tikslas sukurti tiltą ne tik kaip praėjimą, bet ir kaip pakviečiančią sustoti ir pabūti erdvę - galeriją, patrauklią miesto romantinę vietą, buvimą ant jo, t.y. viduje. Dalyje arkų erdvės, kaip poilsio zonoje, komponuojami suolai. Perspektyvus tilto patrauklumas taip pat slypi tame, kad arkada gali tapti netradiciniu šviesų, halogramų ar kitokių ekspozicijų laikinuoju plotu. Atkreipiamas dėmesys į patiltės kuriamą emocinį krūvį, kuomet tilto formos išgyvenamos jį praeinant ar praplaukiant, t.y. žiūrint iš apačios. Daugelio patilčių nuotaika būna sunki, nes matomos sunkiasvorės stambios konstrukcijos, dažnai keliančios gniuždančias nuotaikas. Šiame tilte - atvirkščiai: tai šviesi, vizualiai lengva juosta. FORMA Tilto prieigos nuo abiejų krantų įtrauktos į tą patį struktūrinį motyvą, kuriame trinamos griežtos ribos tarp tako ir tilto. Pasukant nuo Vingio kelio, einant mišku, tilto pradžia pasitinka skulptūrinėmis paskiromis formomis (aukštis kyla nuo 7cm, ir plečiasi nuo pradinio 15cm storio), kurios po truputi aukštėdamos ir apsijungdamos virsta arkada, ties viduriu išaukštėjančia iki 415 cm (skerspjūvyje sudaro 600cm aukštį ir išsiplečia iki 60cm storio)... ir vėl žemėjančia, bei siaurėjančia forma pasiekia kito kranto Lazdynuose pagrindą. Tilto dinamiška forma išgaunama per jo kreivinę planinę ir aukščių konfigūraciją.