Jei yra daiktas, toks kaip butas, tai jis visuomet turi vidų, mažąjį Pasaulės vidaus akmenį. Bute pagrindas lygtai visuomet labiau apčiuopiamas ir atpažįstamas, žemiškas ir suvokiamai turi trauką. Kūnus traukia, čia gal viskas aiškiau. O kas traukia svajoti? Gal pro skliautą labiau plaukia debesys? Taip, lygtai paslaties turi daugiau... traukia, maga... Minkštumas, tirpimas ir vaizdų bagalybė tapo pagrindinė buto vidaus (interjero) išraiškos ašimi, aplink kurią sukasi veiksmas (funkcija) ir visi kiti noriukai. Projektavimo pradžia: Svajoniu butas, kurio dar nėra Saulės šviesoj, bet jis jau matosi mus vidinėj šviesoj... Atpažįstant baltiškumą šiandien ir ieškant išraiškos butui mieste, sukurtas pavidalas, vadinamas Skliautu. Baltiškumas čia svarbus daugiau, kaip nauja, švari spalvinė – tapybinį būsena. Archetipiškai bute galima rasti ir namo ženkliuką, kas papildomai skliaute suteikia namo/ namų pojūtį. Viso šio Skliauto pagrindasm tai grožėjimasis tikru apšvietimu, lizdo jausmas ir matomas laukas sklindantis į begalybę... Buvimas Žvėryne, Neries vingy, čia atpažįstamas nuo upės kylančiais rūkais ir miglomis. Suteikiant debesiškos – vendenų nuotaikos, interjero spalvyne naudotos prūsų mėlynųjų ir dangaus mėlio plytelės, bei pilkšvai melsvi baldų aksomai. Namų vidaus sienos – natūraliai baltos spalvos, tokios vos kalkiškai šiltai baltos. Ant jų kiekvienas paros metas atsiskleidžia ryškiausiu savo veidu. Grindys – spygliuočio, balintos kiekvienoje patalpoje skirtingai, suteikia vos besisklaidžiančios spalvos mėgavimosi galimybe. Atsiradusi baltai svetinga erdvė ryškiausiai atskleidžia žmones, jų svarbiausius daiktus, besikeičiančius įvykius. Vieni pirmųjų daiktų atkeliavusių į šiuos namus buvo paveiklai. ...kaip gražiai apibūdino vienas draugas Skliautą: „ten nėra jokios koncepcijos... tik širdis“. *1. Skliautas dangaus, viršugalvio , miško... namo. 2. Skliautas – pranc. mansarde